Seneli, kiekvienas iš čia esančių gali drąsiai kurti apibrėžimus tokiems žodžiams ir terminams kaip pagarba gyvenimui, mokėjimas džiaugtis kiekviena gyvenimo minute, mokėjimas pasijuokti iš savęs, santūri ir tikra meilė savo artimiesiems. Mes kuo puikiausiai suprantame šiuos žodžius, nes pažįstame tave. Jeigu ne tu, šie žodžiai man nebūtų tokie savi. Tavo meilę jaučiame kiekvienas nepaisant jos santūraus ir tylaus rodymo.

   Dažnai sakai, kad nieko nėra anapus, bet aš esu įsitikinęs, jog tu klysti. Man liūdna, jog pagalvojęs apie mirtį tu nusimeni ir numoji ranka. Taip, kaip praleidai tau skirtus metus, bus atsižvelgta ir tau bus labai keista, kai pamatysi kiek nemirtingų sielų tu aplenkei savo ilgame gyvenimo kelyje. Tu skrisi į šviesą ir matysi nesuskaičiuojamą galybę sielų, kurios tavęs nepaveja. Kurios krenta, nes joms nesuteikta teisė skristi šalia tavęs dėl neišlaikytų gyvenimo egzaminų; kurios net negali pakilti dėl neatliktų joms skirtų darbų, ir kurios bus priverstos atgimti iš naujo, kad ištaisytų savo klaidas, kurios atsiranda dėl saldžių, bet nuodingų gyvenimo pagundų. Tu paskęsi šviesoje ir tavo siela tęs savo tobulėjimo kelią, nes egzaminą šiame pasaulyje tu išlaikei puikiai. Sunkumai, kuriuos tau teko išgyventi, mums sunkiai suvokiami, bet visgi, jeigu man reiktų rinktis iš tavo ir tavo brolių gyvenimo kelių, nepaisant tavo išvežimo į amžino įšalo žemę, aš rinkčiausi tavo gyvenimo kelią. Tavo tvirtumas ir ištvermė yra pavyzdys mums visiems.

    Visi šiame gyvenime esame mokiniai ir mokytojai. Mes mokome ir mokomės vieni iš kitų, tai vyksta nuolatos. Kodėl daug alkoholikų? Todėl, kad negerdami alkoholio suprastume, kas darosi su tais, kurie jį vartoja nesaikingai. Kodėl daug neįgalių žmonių? Todėl, kad kiekvieną gyvenimo akimirką dėkotume už tai, ką turime. Kodėl daug laimingų šeimų? Todėl, kad suprastume, jog žmogus sukurtas dalintis su kitu savo gyvenimu, tik tada jis pasiekia pilnatvę. Kodėl daug menininkų? Todėl, kad suprastume, jog kiekvienas žmogus yra išskirtinis, ir kiekvienas iš mūsų privalo savyje ieškoti sielos šauksmų, kurie vadinami talentais. Kodėl daug sėkmingų verslininkų? Todėl, kad mokytumėmės iš jų apsukrumo ir pasitikėjimo savimi. Kodėl esi tu? Todėl, kad suprastume, jog perteklius gali būti blogiau už nepriteklių. Todėl, kad suprastume, kad tikra laimė yra savo žmonos, vaikų, anūkų ir proanūkių meilėje. Todėl, kad supratume, jog niekada negali sutoti, kad ir kas beatsitiktų. Todėl, kad suprastume, jog pagarba gyvenimui yra gyvenimo pamatai, ant kurių statosi svajonių namai. Todėl, kad apie tavo tvirtumą ir pozityvumą, kurio išmokė gyvenimo pamokos, niekada nepamirštų čia susirinkusieji. Tavo istoriją žinos proanūkiai, proproanūkiai, apie tave šnekės proproproanūkiai ir tu būsi pats didžiausias ir geriausias mokytojas. Aš tave galiu užtikrinti, jog Rugilė, kuri tuoj kalbės su tavimi, pasakos apie tave savo vaikams ir anūkams, o šie pasakos savo vaikams... Tavo legenda bus perduodama iš lūpų į lūpas, iš kartos į kartą. Tu esi ir būsi gyvas visada, nes tavo mokiniai tavęs nepamirš, tu visada būsi mūsų galvose, lūpose ir širdyse.

   Dabar esi pensijoje. Atsipalaiduok. Gyveni su nuostabia dukra ir dar nuostabesniu žentu gamtos apsuptyje šiuolaikiškame name. Ar gali būti geresnė senatvė? Turbūt apie tokią net nesvajojai! Tiek, kiek patyrei liūdesio anskčiau, dabar patiri džiaugsmo ir laimės. Jeigu kas nors būtų pasakęs, jog būdamas 90 metų galėsi nueiti į pirtį, išgerti pusę litro ar kiekvieną rytą pusvalandį galėsi daryti intensyvią mankštą ir turėsi ne tik anūkus, bet ir proanūkę, turbūt būtum pasukiojęs pirštą pridėjęs prie smilkinio ir padėkotum būrėjui už lakią fantaziją. Tuo labiau, kad vienas iš anūkų žais pasaulinio lygio šachmatų ir pokerio turnyruose, kitas bandys išleisti netikėtai parašytą knygą ir turės pačią moteriškiausią žmoną, kokią tik galėjo rasti artimame užsienyje - žemaitijoje. Seneli, pamogauk kiekvieną dieną, ką darei iki dabar. Spjauk į visas negandas ir baimes, kurios, įsivaizduoju, senatvėje aplanko dažnai. Gyvenk čia ir dabar, nes tu nusipelnei viso ko geriausia. Esi mūsų mylimas, esi mūsų pavyzdys. Visi mylime tave ir bučiuojame patirties raukšlių paženklintą ranką.